Šventės

Žydų kalendorius yra mėnulinis-saulinis, todėl švenčių datos kiekvienais metais šiek tiek kinta. Lietuvos ir Latvijos pasienio regiono žydų bendruomenės šventė visas tradicines žydų šventes, kurios ritmu apjungė visą bendruomenės gyvenimą.

Roš Hašana (Naujieji metai)

Žydų Naujieji metai (Roš Hašana) — dviejų dienų šventė rugsėjį-spalį, žyminti pasaulio sukūrimą ir Dievo teismo pradžią. Sinagogoje pučiamas šofaras (avino ragas) — kvietimas atgailai ir dvasiniam atsinaujinimui. Šventiniame stale — obuoliai su medumi (saldžių metų linkėjimas), granatai ir apvali chala.

Jom Kipuras (Permaldavimo diena)

Jom Kipuras — švenčiausia metų diena, 25 valandų pasninko ir maldos laikas. Bendruomenė rinkdavosi sinagogoje nuo vakaro (Kol Nidrei malda) iki kitą vakarą, kai nuskambėdavo šofaro garsas, žymintis pasninko pabaigą. Tai buvo susitaikymo su Dievu ir žmonėmis metas.

Sukotas (Palapinių šventė)

Po Jom Kipuro švenčiamas Sukotas — septynių dienų šventė, per kurią šeimos statė laikinas palapines (suka) ir valgė jose, prisimindamos Izraelio tautos klajonę dykumoje. Lietuvos klimato sąlygomis tai buvo ypatingas iššūkis, tačiau tradicija buvo saugoma.

Chanuka (Šviesų šventė)

Chanuka švenčiama aštuonias dienas gruodį. Kiekvieną vakarą uždegama po vieną žvakę chanukijoje (devynišakėje žvakidėje), prisimenant Jeruzalės šventyklos stebuklą. Vaikai žaisdavo su dreidl (sukučiu), šeimos valgė aliejuje keptus patiekalus — latkes (bulviniai blynai) ir sufganijot (spurgos).

Purim

Purim — linksmiausia žydų šventė, švenčiama pavasarį. Sinagogoje skaitoma Esteros knygos (Megila) istorija. Bendruomenė persirengdavo kostiumais, dalindavo maisto dovanas (mišloach manot) kaimynams ir labdarą vargšams. Tradicinis patiekalas — trikampiai pyragaičiai hamantašen (umentašn).

Pesachas (Pascha, Velykos)

Pesachas — aštuonių dienų laisvės šventė pavasarį, mininti išėjimą iš Egipto vergijos. Šventės pradžioje šeima renkasi prie Seder stalo — ritualizuotos vakarienės su simboliniais patiekalais, maldų knyga (Hagada) ir keturiais taurėmis vyno. Visą savaitę valgomas tik neraugintas pločiasis (maca) vietoj duonos.

Šavuotas

Šavuotas švenčiamas septynias savaites po Pesacho — tai Toros gavimo ant Sinajaus kalno diena. Litvakų bendruomenėse buvo tradicija visą naktį studijuoti Torą (Tikun leil Šavuot). Šventinis stalas pasižymėjo pieno patiekalais — sūriais, blynais ir pyragais.